Kai nieks jau šioj žemėj Tavęs nesupras

Kai nieks jau šioj žemėj tavęs nesupras,
klaidingai apkaltins, pasmerks,
ištieski į kryžių be žodžių rankas,
ir akys daugiau nebe verks.

Nors visas pasaulis užmirš ir apleis,
jau niekas Tavęs nemylės,
dvasia bent paženki Golgotos keliais
taip skaudžiai širdis nekentės.

Kai pilkas pasaulis klastingai vilios
ir siūlys džiaugsmus nuodėmės,
pažvelki į kryžių-ten Viešpats vaitos,
prikaltas dėl tavo kaltės.

Ir sielvarto jūroj širdis tau dejuos:
šios žemės keliuos-vien dygliai.
Ir verkiančio akys liūdnai ašaros,
pažvelki- su Kristum kentei.

Kai vienišas, liūnas, apleistas esi,
be draugo, paguodos kely,
prie kryžiaus skubėki ir jam pasiguosk,
jam širdį atverti gali.

O kai paskutinė ateis valanda,
kai liausis tau plaukus širdis,
ir jei prie krūtinės spaus kryžių ranka,
ramybėj užmerksi akis.