Naktužės Tyluma

Kaip apgaubia naktužės tyluma
ir žvaigždynų maldą išgirstu
O gyvenime Dievo dovana
Dabar aiškiau Tave aš suprantu.

O Dieve, o mano Viešpatie
Man atleisk jei kartais suklydau
O Dieve, dėkoju iš širdies
Kad pas Tave vėl kelią suradau

O Dieve, neteiski tu manęs
Jeigu kartais ir buvo nuodėmė
Tu mano troškimą  juk žinai
Tiktai Tavo noriu būti amžinai.

Kai ne kartą net meilė išduota
Užsigaus į nuodemių olas
Maištaus širdis pasaulio apvilta
Bet pas tave ramybę vėl atras.

Kai vingiuotu gyvenimo keliu
Kels aukštyn dangaus arų erdves
Aš pavargęs daugiau nebegaliu
Bet kančioj tikiuosi pasitikt Tave.

Ant dangaus kai matau tiek daug žvaigždžių
Lyg balsą dangišką girdžiu
Pamirštu tuoj žemiškus skausmus
Kartoju tau maldą “Tėve mūsų”.

Kas per žemę keliauja be Tavęs
Tuoj kelią praranda tamsoje
Be tavęs kas išves iš tos nakties
Man žūstančiam ranką kas išties.