Nusiminęs Kristus

Nusiminęs Kristus tėviškėn pažiūri.
Ir per veidą rieda ašara gaili.
Ko jūs mano žmonės, kryžkeliuos paklydot?
Kur tu rūtų žeme, be manęs eini?

Balsas lieka balsu, šaukiančiojo tyruos.
Jei tikroji laimė būna atmesta.
Samanotas kryžius, po beržais parimęs,
dieną naktį meldžias vargdienio malda.

Kasdieninės kančios slegia mūsų sielą.
Prisiminę kryžių, nugalėkim jas.
Ir šviesybėj Kristaus semkimės stiprybės
nes Marijos žemė laukia to iš mūs.