Kur Augai Tu

Kur augai Tu

Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Ar supos paukščiai tavo šakose?
Kokius vaisius žiedai tavieji vedė?
Kas tave pavertė našta baisia?

Saldus ir šventas amžiais tu kalbėsi,
pražydęs Jėzaus dievišku krauju,
pavargusi širdis čia ras pavėsį,
čia pasisems kovoms jėgų naujų.

Imu ir aš su Jėzum savo kryžių,
kurį man davė Viešpaties ranka,-
kasdien jį kantriai nešti pasiryšiu,
ant jo kasdien aukosiuos kaip auka…

O, būk pasveikintas, šventasis Kryžiau,
vienintele gyvenimo viltie!
Kentėt prie Jėzaus kojų pasiryžau,-
čia Jis man ranką pervertą išties…

Visa viltis, palaima ir ramybė
Iš Jėzaus kryžiaus trykšta mums visiems.
O Kryžiau, Kryžiau! Tu mana stibrybė!
Ir niekas tavo turtų neišsems!

Glaudžiu tave, kai ašaros man byra,
Kai širdį plėšo skausmo vanagai…
Tavy randu paguodos srovę tyrą,
kurios ieškojau, klysdamas ilgai…