Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami.
Skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi.
O Mergaite, tavo kraitis nekaltybė nuostabi,
Mums žavėtis ir gėrėtis leisk per amžius tavimi.

Susimąstę nešam naštą savo nuodėmės didžios.
Tu Šventoji, Nekaltoji, meldžiam gelbėki iš jos.
Varge gimę, mes nežinom priebėgos, kaip tu, kitos,
rojaus vartuose užtarki vaikus tėviškės šviesios.

Tavo grožis mums kaip rožė, kaip lelija nekalta.
Tavo garbei ieškom vardo, neištarto niekada.
Ir maldaujam, nepaliaujam, širdimi vis alkana.
Leisk išvysti karalystėj meile spindinčią tave.