Neieškok manęs, brangi dukrele

Neieškok manęs, brangi dukrele,
Aš išeisiu, nors tau širdį gelia.
Neliūdėk kai be mamos paliksi,
Įvairiuos ženkluos mane užtiksi.

Lelija pražysiu tau palangėj,
Debesiu praplauksiu aš padangėj.
Ir praeisiu pabarėliais tais aš,
Kur abidvi vaikščiojom kadaise.

Šauk mane, kai ilgesį pajusi,
Kai nuskriaus kas, nusiminus būsi.
Tavo kančią aš širdim nujausiu
Ir atlėksiu iš kraštų toliausių.

Nebijok, jei būsiu pasikeitus,
Jei atrodys mano veidas keistas,
Sušnarėjus obelis prie vartų
Mano balsą tau primins iš karto.

Tu iš daug ženklų mane pažinsi,
Kai tave nuliūdusią raminsiu,
Kai nelaimėj pas tave skubėsiu
Ir sunkiais būties takais lydėsiu.

Ir užmigusi mane pajusi,
Ir užmirši liūdesį ir skausmą,
Kai prie lango vakare ateisiu
Ir žvaigždes tau nuo dangaus nuleisiu.

Šyptelsi man ir rankas ištiesi,
Bet aš greit išvysiu aušrą šviesią.
Aš bijau rasa tapt ir išnykti…
Ir tada man teks tave palikti…